Oro kokybė ir oro teršalai
Moksliniu požiūriu švarus oras reiškia specifinį komponentų, tokių kaip azotas (N2), deguonis (O2), argonas (Ar), anglies dioksidas (CO2) ir vandens garai, derinį. Jų kiekis gali skirtis priklausomai nuo vietos ir konkrečių aplinkos sąlygų. Tačiau ore yra įvairių koncentracijų dujų, dar vadinamų oro teršalais. Europos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo asociacijų federacija (REHVA) nustato šešis pagrindinius oro teršalus kaip kriterijus. Jų kiekis turėtų būti tam tikras, remiantis PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) nustatytais kriterijais, kad oras būtų laikomas švariu.
Kur slypi problema?
Yra daug medicininių sutrikimų, atsirandančių įkvėpus oro, kuriame yra daug oro teršalų. Todėl svarbu, kad lauko ir vidaus erdvėse būtų įrengti jutikliai, galintys aptikti oro teršalų kiekį ir užtikrinti oro kokybę. Nors sunku išlaikyti oro kokybę, kurioje visiškai nebūtų oro teršalų, žemas oro taršos lygis garantuoja žmonių saugumą.
Šiais laikais gyvenimas tapo toks greitas, kad žmonės turi derinti savo karjerą, asmeninį ir socialinį gyvenimą. Būtent tada jie labiausiai linkę pamiršti apie aplinkos veiksnius, kurie vaidina svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, ilga diena, praleista biure esant dideliam CO2 kiekiui, gali sukelti nemalonių sveikatos sutrikimų, tokių kaip galvos skausmas, nuovargis ir raumenų trūkčiojimas. Kad žmonės gyventų sveikai, oro kokybė turėtų būti prioritetas.
Šiais laikais gyvenimas tapo toks greitas, kad žmonės turi derinti savo karjerą, asmeninį ir socialinį gyvenimą. Būtent tada jie labiausiai linkę pamiršti apie aplinkos veiksnius, kurie vaidina svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, ilga diena, praleista biure esant dideliam CO2 kiekiui, gali sukelti nemalonių sveikatos sutrikimų, tokių kaip galvos skausmas, nuovargis ir raumenų trūkčiojimas. Kad žmonės gyventų sveikai, oro kokybė turėtų būti prioritetas.
Pagrindiniai oro teršalai
Norint geriau suprasti oro kokybę, svarbu žinoti oro teršalų rūšis, jų šaltinius, chemines reakcijas, kuriose jie dalyvauja, ir jų poveikį žmonių sveikatai.
1. Kietosios dalelės (PM) – tai kietųjų dalelių arba skystų lašelių mišinys, randamas ore. Jos skiriasi dydžiu, chemine sudėtimi ir forma. Dalelės, kurių skersmuo yra 10 mikrometrų (PM10) arba mažesnis, ir 2,5 mikrometro (PM2,5) arba mažesnis, laikomos pavojingomis, nes jas galima įkvėpti ir jos gali patekti į plaučius, neigiamai paveikdamos kvėpavimo sistemą. Be to, kai kurios iš jų gali patekti net į jūsų kraują.
Dalelės taip pat gali sudaryti rūgštų lietų, kuris kenkia aplinkai ir pastatams bei paminklams. Kitas PM2,5 ir PM10 buvimo ore pavyzdys yra miglos susidarymas miestuose. Migla sumažina matomumą, o tai gali sukelti eismo įvykius, nes vairuotojai nemato kliūčių, pėsčiųjų ir kitų judančių transporto priemonių.
Kai kurie pagrindiniai PM2,5 ir PM10 šaltiniai yra elektrinės ir automobiliai, kurie išskiria tokias chemines medžiagas kaip sieros dioksidas ir azoto oksidai, kurios susidaro dėl sudėtingų cheminių reakcijų. Be to, daleles tiesiogiai išmeta statybvietės, laukai, neasfaltuoti keliai ir gaisrai. Kai kurie šaltiniai gali būti patalpose, pavyzdžiui, rūkymas, maisto gaminimas ant malkomis dengtos krosnies, maisto deginimas gaminant maistą, žvakių ir židinių uždegimas. Dulkės ir žiedadulkės, kurios gali patekti į patalpas pro atvirus langus, taip pat laikomos PM2,5 ir PM10 šaltiniu.
2. Ozonas (O3) yra dar vienas oro teršalas, susidarantis dėl sudėtingų cheminių reakcijų atmosferoje. Pagrindiniai komponentai, atsakingi už ozono (O3) susidarymą užterštoje atmosferoje, yra azotas (N2) ir lakieji organiniai junginiai (LOJ).
Pagrindiniai azoto oksidų (Nox) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) šaltiniai yra automobilių, elektrinių, chemijos gamyklų, elektros tiekimo įmonių, benzino garų ir naftos perdirbimo gamyklų išmetami teršalai, kurie reaguoja su saulės šviesa ir sudaro ozoną (O3). Ozonas (O3) dažniausiai randamas miestuose, tačiau vėjas jį gali paskleisti dideliais atstumais, todėl kaimo vietovėse padidėja taršos lygis. Tai vienas iš pagrindinių smogo komponentų, dėl kurio sumažėja matomumas ir oro kokybė.
Įkvėptas O3 gali sukelti kvėpavimo sistemos dirginimą ir uždegimą, dėl kurio gali atsirasti kosulys, krūtinės diskomfortas ir padažnėti astmos priepuoliai tiems, kurie kenčia nuo šios ligos. Vaikai, pagyvenę žmonės ir asmenys, sergantys kvėpavimo takų ligomis, ilgą laiką yra veikiami didelio O3 kiekio, todėl jiems ypač sumažėja plaučių funkcija. Be to, O3 gali neigiamai paveikti gamtą ir augmeniją. Jis mažina augalų augimą, fotosintezę ir biologinę įvairovę.
Pagrindiniai azoto oksidų (Nox) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) šaltiniai yra automobilių, elektrinių, chemijos gamyklų, elektros tiekimo įmonių, benzino garų ir naftos perdirbimo gamyklų išmetami teršalai, kurie reaguoja su saulės šviesa ir sudaro ozoną (O3). Ozonas (O3) dažniausiai randamas miestuose, tačiau vėjas jį gali paskleisti dideliais atstumais, todėl kaimo vietovėse padidėja taršos lygis. Tai vienas iš pagrindinių smogo komponentų, dėl kurio sumažėja matomumas ir oro kokybė.
Įkvėptas O3 gali sukelti kvėpavimo sistemos dirginimą ir uždegimą, dėl kurio gali atsirasti kosulys, krūtinės diskomfortas ir padažnėti astmos priepuoliai tiems, kurie kenčia nuo šios ligos. Vaikai, pagyvenę žmonės ir asmenys, sergantys kvėpavimo takų ligomis, ilgą laiką yra veikiami didelio O3 kiekio, todėl jiems ypač sumažėja plaučių funkcija. Be to, O3 gali neigiamai paveikti gamtą ir augmeniją. Jis mažina augalų augimą, fotosintezę ir biologinę įvairovę.
3. Azoto dioksidas (NO2) priklauso labai reaktyvių dujų, vadinamų azoto oksidais (NOx), grupei. Azoto dioksidas (NO2) susidaro degimo procesuose, kuriuose dalyvauja azotas ir deguonis.
Pagrindinis NO2 buvimo ore veiksnys yra kuro deginimas. Šiuo požiūriu NO2 lygiui didelę įtaką daro elektrinių, transporto priemonių, pramonės veiklos ir gyvenamųjų namų šildymo išmetamosios dujos. Be to, uždarose automobilių stovėjimo aikštelėse reikalinga tinkama ventiliacija, nes transporto priemonės išskiria sveikatai pavojingus teršalus. Šiuo atveju CO2 aptikimas gali būti naudojamas kaip bendro uždarų automobilių stovėjimo aikštelių saugumo kriterijus, nes degant kurui išsiskiria didžiulis CO2 kiekis. „Sentera“ CO2 jutikliai yra specialiai sukurti CO2 lygiui aptikti, užtikrinant, kad jis būtų saugiame diapazone. Todėl „Sentera“ lauko CO2 jutikliai yra pagrindinis bet kurios uždarų automobilių stovėjimo aikštelių vėdinimo sistemos elementas.
Azoto dioksidas (NO2) daro žalingą poveikį žmonių sveikatai. Didelės NO2 koncentracijos poveikis per trumpą laiką gali sukelti žmogaus kvėpavimo takų dirginimą ir uždegimą. Dėl to gali pasireikšti tokie simptomai kaip kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir švokštimas.
Pagrindinis NO2 buvimo ore veiksnys yra kuro deginimas. Šiuo požiūriu NO2 lygiui didelę įtaką daro elektrinių, transporto priemonių, pramonės veiklos ir gyvenamųjų namų šildymo išmetamosios dujos. Be to, uždarose automobilių stovėjimo aikštelėse reikalinga tinkama ventiliacija, nes transporto priemonės išskiria sveikatai pavojingus teršalus. Šiuo atveju CO2 aptikimas gali būti naudojamas kaip bendro uždarų automobilių stovėjimo aikštelių saugumo kriterijus, nes degant kurui išsiskiria didžiulis CO2 kiekis. „Sentera“ CO2 jutikliai yra specialiai sukurti CO2 lygiui aptikti, užtikrinant, kad jis būtų saugiame diapazone. Todėl „Sentera“ lauko CO2 jutikliai yra pagrindinis bet kurios uždarų automobilių stovėjimo aikštelių vėdinimo sistemos elementas.
Azoto dioksidas (NO2) daro žalingą poveikį žmonių sveikatai. Didelės NO2 koncentracijos poveikis per trumpą laiką gali sukelti žmogaus kvėpavimo takų dirginimą ir uždegimą. Dėl to gali pasireikšti tokie simptomai kaip kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir švokštimas.
NO2 taip pat daro poveikį aplinkai. Azoto dioksidas (NO2) kartu su vandeniu, deguonimi ir kitomis cheminėmis medžiagomis sudaro rūgštų lietų. Be to, NO2 reaguoja su kitais oro teršalais, sukeldamas smogą ir kenkdamas oro kokybei.
4. Anglies monoksidas (CO) yra bespalvės, bekvapės ir beskonės toksiškos dujos. Jos gali laisvai maišytis su oru ir yra kuro šaltinis. Jos taip pat dega išskirtine violetine liepsna (anglies dioksido lauko jutiklis). Anglies monoksido kiekis gali būti tiek patalpose, tiek lauke.
Pagrindiniai CO šaltiniai patalpose yra neventiliuojami dujiniai arba žibaliniai šildytuvai, nesandarūs kaminai, krosnys ir katilai. Be to, yra veiklų, kurios gali padidinti CO kiekį patalpose, pavyzdžiui, rūkymas ir maisto gaminimas ant dujinės viryklės. Lauko CO šaltiniai yra transporto priemonės arba mechanizmai, varomi iškastiniu kuru. Dėl to didelis CO kiekis gali būti aptinkamas pritvirtintuose garažuose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir keliuose.
CO poveikis yra pavojingas žmonių sveikatai. Žemas CO kiekis gali sukelti nuovargį sveikiems žmonėms ir krūtinės skausmą žmonėms, sergantiems širdies ligomis, ypač jei jie sportuoja arba patiria stresą. Trumpalaikis poveikis sumažina deguonies tiekimą širdžiai. Didelis CO kiekis gali sukelti galvos svaigimą, galvos skausmą, sumišimą, pykinimą ir regėjimo, koordinacijos bei smegenų funkcijos sumažėjimą. Didžiausias CO kiekis dažniau būna uždarose patalpose ir gali būti mirtinas žmonėms.
Kalbant apie poveikį aplinkai, CO gali dalyvauti cheminėse reakcijose, dėl kurių susidaro ozonas (O3), kuris kenkia gamtai ir augmenijai.
Šiais laikais dauguma transporto priemonių yra suprojektuotos taip, kad degant kurui išskirtų daugiau anglies dioksido (CO2) ir mažiau anglies monoksido (CO). Be to, tai, kad CO gali reaguoti su deguonimi (O2) ir susidaryti CO2, rodo tiesioginį ryšį tarp CO ir CO2 lygių, ypač uždarose automobilių stovėjimo aikštelėse, kur oro kokybė labai priklauso nuo tinkamos vėdinimo sistemos. „Sentera“ lauko CO2 jutikliai yra specialiai sukurti tiksliems CO2 matavimams, kurie gali užtikrinti žmonių saugumą uždarose automobilių stovėjimo aikštelėse.
5. Kitos plačiai transporto priemonėse naudojamos dujos yra suskystintos naftos dujos (SND). Dėl poveikio aplinkai ir valstybės politikos dyzelinių variklių naudojimas mažėja ir juos keičia suskystintomis dujomis (SND) varomi varikliai, kurie nėra tokie kenksmingi gamtai. SND vartojamas dviem gamtinių dujų skysčiams apibūdinti: propanui ir butanui arba jų mišiniui. SND garai blogai vėdinamoje aplinkoje gali sukelti alpimą ir užspringimą.
Siekiant užtikrinti saugią ir sveiką patalpų oro kokybės kontrolę, būtina nuolatinė dujų stebėjimo sistema.
Sentera CO2 jutikliai tinka oro kokybei matuoti uždarose automobilių stovėjimo aikštelėse. Be to, šie daugiafunkciai jutikliai taip pat matuoja temperatūrą, santykinę drėgmę ir aplinkos apšvietimo lygį. Remiantis temperatūros ir drėgmės matavimais, apskaičiuojamas rasos taškas. Visos šios vertės prieinamos per Modbus RTU.
6. Lakieji organiniai junginiai (LOJ) – tai įvairios cheminės medžiagos, tokios kaip benzenas, toluenas, etilbenzenas ir ksilenas, kurios randamos tiek patalpose, tiek lauke dėl degimo, garavimo ir namų renovacijos. Be to, jos dalyvauja ozono (O3), miglos ir rūgštaus lietaus susidaryme, todėl kenkia aplinkai. Kai kurie pagrindiniai LOJ šaltiniai yra valymo priemonės, dažai ir lakai, pesticidai, permanentiniai žymekliai, statybinės medžiagos ir baldai bei biuro įranga, pavyzdžiui, kopijavimo aparatai ir spausdintuvai.
Lakieji organiniai junginiai (LOJ) neigiamai veikia žmonių sveikatą ir gali sukelti įvairių simptomų, tokių kaip nosies ir gerklės dirginimas, alerginė odos reakcija, galvos skausmas, koordinacijos praradimas, nuovargis ir galvos svaigimas. Kai kurie LOJ yra kancerogenai. Tyrimai rodo, kad LOJ kiekis patalpose yra didesnis nei lauke. Atsižvelgiant į tai, „Sentera“ patalpų LOL jutikliai yra sukurti taip, kad matuotų LOJ kiekį patalpose ir aptiktų bet kokius esminius pokyčius. Dėl to į patalpą tiekiama daugiau gryno oro, todėl LOJ kiekis sumažėja.
Išvada
Apibendrinant, švarus oras priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl oro kokybę reikia nuolat stebėti, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas, ypač uždarose patalpose. Be to, viešuosiuose pastatuose reikia laikytis tam tikrų vėdinimo taisyklių, kurios užtikrina oro kokybę. Reglamentuose pateikiami saugos lygiai, kurių negalima viršyti, kad oras būtų laikomas saugiu.
Apibendrinant, švarus oras priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl oro kokybę reikia nuolat stebėti, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas, ypač uždarose patalpose. Be to, viešuosiuose pastatuose reikia laikytis tam tikrų vėdinimo taisyklių, kurios užtikrina oro kokybę. Reglamentuose pateikiami saugos lygiai, kurių negalima viršyti, kad oras būtų laikomas saugiu.