Sentera specializuojasi ŠVOK (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo) valdymo sprendimų srityje. Valdymo sprendimas – tai būdas valdyti įrenginį (pavyzdžiui, ventiliatorių). Tokios valdymo sistemos gali būti įvairių tipų – nuo labai paprastų iki sudėtingesnių. Šiame straipsnyje paaiškinsime skirtumus tarp dviejų dažniausiai vėdinimo sistemose naudojamų valdymo būdų.
Paprasčiausia valdymo sistema yra visiems gerai žinomas ON/OFF (įjungta / išjungta) valdymas. ON/OFF valdymas veikia kaip įprastas šviesos jungiklis – sistema turi tik dvi būsenas: visiškai įjungta arba visiškai išjungta. Vėdinimo sistemose tai reiškia, kad tiekiamas arba maksimalus šviežio oro kiekis, arba oras visai netiekiamas. Dėl to dažnai atsiranda svyravimų: prieš sistemai įsijungiant patalpoje tampa tvanku, o jai įsijungus oras staiga pradedamas tiekti dideliu intensyvumu.
Pažangesnis sprendimas yra proporcinis valdymas. Proporcinio valdymo sistema veikia panašiai kaip šviesos ryškumo reguliatorius, automobilio akceleratoriaus pedalas arba vandens čiaupas. Jei norite pripildyti nedidelę stiklinę, čiaupą atsukate tik šiek tiek. Jei reikia pripildyti visą kibirą, atsukate jį iki galo. Kitaip tariant, sistema veikia ne tik dviem režimais – įjungta arba išjungta, – bet sklandžiai reguliuoja savo veikimą pagal esamą poreikį.
Vėdinimo sistemoje tai reiškia, kad jei patalpos oro kokybė tik šiek tiek suprastėja, sistema vėdina nedideliu intensyvumu. Jei į patalpą ateina daugiau žmonių ir oro kokybė blogėja, sistema automatiškai padidina vėdinimo intensyvumą. Taip patalpų mikroklimatas išlieka kur kas stabilesnis ir komfortiškesnis, be didelių oro kokybės svyravimų.
Apibendrinant: ON/OFF valdymas veikia principu viskas arba nieko, o proporcinis valdymas užtikrina būtent tokį veikimą, kokio reikia konkrečiu momentu.
ON/OFF valdymas
Vienas didžiausių ON/OFF valdymo sistemos privalumų – jos paprastumas ir patikimumas. Sistema veikia pagal aiškų principą: kai pasiekiama nustatyta riba, ji įsijungia, o kai ši riba nebėra viršijama, sistema vėl išsijungia. Dėl to gedimų tikimybė yra nedidelė, o veikimo principas lengvai suprantamas tiek naudotojams, tiek montuotojams. Vėdinimo sistemose sąvoka įjungta dažniausiai reiškia didelį ventiliatoriaus greitį, o „išjungta“ – mažą arba minimalų ventiliacijos intensyvumą. Praktikoje vėdinimo sistemos dažnai niekada nėra visiškai išjungiamos.
Be to, ON/OFF valdymo sistema yra pigesnė tiek įsigyti, tiek įrengti. Jai nereikia sudėtingų valdiklių, dažnio keitiklių ar pažangių jutiklių. Todėl toks sprendimas yra prieinamas ir patrauklus mažesnėms sistemoms arba projektams, kuriuose biudžetas yra ribotas.
ON/OFF valdymo sistema taip pat pasižymi paprasta priežiūra ir mažu gedimų tikimybės lygiu. Kadangi joje yra mažiau komponentų ir mažiau sudėtingos elektronikos, gedimų pasitaiko rečiau, o atsiradus problemai ją paprastai lengviau ir greičiau nustatyti bei pašalinti.
Daugeliu atvejų ON/OFF valdymo visiškai pakanka. Pavyzdžiui, ten, kur vėdinimo poreikis yra aiškiai apibrėžtas – jis arba yra, arba jo nėra, – pavyzdžiui, tualetuose, garažuose ar retai naudojamose patalpose, visiškai pakanka, kad sistema prireikus įsijungtų, o poreikiui išnykus – išsijungtų. Tokiose situacijose paprastumas dažnai yra svarbesnis už sudėtingesnės valdymo sistemos privalumus.
Galiausiai ON/OFF valdymo sistema pasižymi ir dideliu atsparumu eksploatacijos sąlygoms. Jai nereikia tikslaus derinimo ar sudėtingų nustatymų, o patikimas veikimas paprastai užtikrinamas be papildomų reguliavimų. Dėl šios priežasties ji ypač tinka ten, kur svarbiausia – paprastas naudojimas ir patikimumas, o ne itin tikslus valdymas.
Tipinis ON/OFF valdymo taikymo pavyzdys – anglies monoksido (CO) koncentracijos stebėjimas automobilių stovėjimo aikštelėse. Kai CO koncentracija viršija nustatytą pavojingą ribą, rekomenduojama nedelsiant įjungti vėdinimo sistemą visu pajėgumu, kad pavojinga situacija būtų kuo greičiau pašalinta tiekiant didelį kiekį šviežio oro. Kai CO koncentracija vėl nukrenta žemiau nustatyto pavojaus lygio, ventiliacija gali grįžti į minimalų veikimo režimą.
Kitas pavyzdys – lauko baseinų filtravimo sistemos apsauga nuo užšalimo. Kai temperatūra nukrenta žemiau 5 °C, įjungiama cirkuliacinė pompa, kad būtų išvengta šalčio sukeliamos žalos. Kol išlieka užšalimo rizika, pompa veikia. Temperatūrai pakilus virš nustatytos ribos (5 °C), pompa automatiškai išjungiama.
ON/OFF valdymas elektros varikliams
Elektros varikliai sunaudoja daug energijos. Kuo didesnė jų galia, tuo daugiau elektros energijos jie sunaudoja ir tuo didesnį oro srautą gali sukurti. AC (kintamosios srovės) variklių veikimą valdo ventiliatoriaus greičio reguliatorius arba dažnio keitiklis, kuris tiekia varikliui reikiamą elektros energiją. EC (elektroniškai komutuojami) varikliai turi integruotą greičio reguliavimą. Abiem atvejais svarbu atskirti maitinimo galią ir valdymo signalus.
Valdymo signalas – tai paleidimo arba sustabdymo komanda, kurią gauna greičio reguliatorius (arba EC variklio elektronika). Maitinimo galia – tai elektros energija, reikalinga varikliui sukti. Variklis šią elektros energiją paverčia mechanine energija. Tuo tarpu elektroniniai valdymo signalai yra nedidelės galios elektros signalai, naudojami varikliui valdyti. Jie nurodo, kada variklis turi įsijungti arba sustoti, kokiu greičiu jis turi suktis ir pan.
Elektros variklio viduje yra apvija, sudaryta iš laidų vijų. Techniniu požiūriu tai vadinama indukcine apkrova. Vienas pagrindinių fizikos dėsnių teigia, kad per apviją tekanti elektros srovė siekia išlikti nenutrūkusi. Todėl nutraukti elektros srovę indukcinėje apkrovoje nėra paprasta. Ypač tai aktualu didesnės galios elektros varikliams, kuriuose teka didelės srovės. Tokiais atvejais reikalinga speciali komutavimo įranga, skirta perjungti variklio maitinimo grandinę ir valdyti didelį energijos kiekį, kurio reikia varikliui veikti. Ši komutavimo įranga savo ruožtu valdoma mažos galios elektroniniais valdymo signalais.
Todėl variklio įjungimui arba išjungimui pakanka valdymo signalo, kuris gali būti dviejų būsenų: aukštas (HIGH) – variklis įjungtas, arba žemas (LOW) – variklis išjungtas. Kitaip tariant, variklio įjungimas ir išjungimas atliekamas naudojant skaitmeninį valdymo signalą, dažniausiai per potencialo neturintį (sausąjį) kontaktą arba ventiliatoriaus greičio reguliatoriaus skaitmeninį įėjimą.
Kai kontaktas uždaromas, greičio reguliatorius gauna paleidimo komandą ir ventiliatorius pradeda suktis. Kai kontaktas atidaromas, variklis pereina į sustabd
ymo arba budėjimo režimą. Taip pat yra ventiliatoriaus greičio reguliatorių, kuriuose skaitmeninis įėjimas naudojamas ne tik paleidimui ir sustabdymui, bet ir perjungimui tarp didelio ir mažo ventiliatoriaus greičio.
Transformatoriniai ventiliatoriaus greičio reguliatoriai su 5 pakopų greičio valdymu
Toliau pateikti ventiliatoriaus greičio reguliatoriai turi skaitmeninį įėjimą, skirtą nuotoliniu būdu įjungti arba išjungti variklį (ON/OFF):
STRA serija – universalūs ventiliatoriaus greičio reguliatoriai. STRA1 serijos reguliatoriai skirti 1 fazės (1F) varikliams, o STRA4 serijos – 3 fazių (3F) varikliams. Šie reguliatoriai turi skaitmeninį įėjimą, aliarmo išėjimą ir nereguliuojamą išėjimą. Kai skaitmeninis įėjimas yra aktyvus, variklis pradeda veikti. Nereguliuojamas išėjimas aktyvuojamas varikliui veikiant. Aptikus variklio perkaitimą, suaktyvinamas aliarmo išėjimas. Dingus ir vėl atsiradus elektros maitinimui, variklis automatiškai paleidžiamas iš naujo.
SFPR serija – idealus sprendimas pramoninių virtuvių gartraukiams. SFPR1 serijos reguliatoriai valdo 1 fazės variklius, o SFPR4 – 3 fazių variklius. Jie turi papildomą išėjimą dujų vožtuvui valdyti. Ventiliatorius įjungiamas per termostato įėjimą – kai viršijama nustatyta temperatūros riba, ventiliatorius automatiškai įsijungia. Oro srautui aptikti reikalingas oro srauto jutiklis (slėgio relė). Dujų vožtuvo išėjimas aktyvuojamas tuo pačiu metu kaip ir ventiliatorius. Jei per 60 sekundžių nuo variklio paleidimo oro srautas neaptinkamas, saugumo sumetimais dujų vožtuvo išėjimas išjungiamas. Nutrūkus ir vėl atsiradus elektros maitinimui, variklis automatiškai paleidžiamas iš naujo.
STTA4 serija – ventiliatoriaus greičio reguliatoriai su termomagnetiniu automatiniu jungikliu, kuris apsaugo sistemą nuo perkrovos. Jie skirti 3 fazių varikliams valdyti. Skaitmeninis įėjimas gali būti naudojamas nuotolinėms paleidimo ir sustabdymo komandoms. Nutrūkus ir vėl atsiradus elektros maitinimui, variklis automatiškai paleidžiamas iš naujo.
Transformatoriniai ventiliatoriaus greičio reguliatoriai su 5 pakopų greičio valdymu ir perjungimu tarp mažo bei didelio greičio
Toliau pateikti ventiliatoriaus greičio reguliatoriai turi skaitmeninį įėjimą, skirtą perjungti tarp mažo ir didelio ventiliatoriaus greičio:
SC2-1 serija turi skaitmeninį įėjimą, leidžiantį perjungti tarp dviejų variklio greičių. Abu greičiai nustatomi dviem rankenėlėmis priekiniame reguliatoriaus skydelyje. SC2-1 serija skirta 1 fazės varikliams.
SC2A serija taip pat turi skaitmeninį įėjimą, skirtą perjungti tarp dviejų variklio greičių. Abu greičiai nustatomi dviem rankenėlėmis priekiniame skydelyje. Be to, reguliatoriai turi TK įėjimą, skirtą variklio temperatūrai stebėti. Aptikus variklio perkaitimą, sistema sustabdoma ir suaktyvinamas aliarmas. SC2A1 serija skirta 1 fazės varikliams, o SC2A4 – 3 fazių varikliams.
SER-1 serija turi avarinį mygtuką, skirtą aktyvuoti dūmų šalinimo režimą (maksimaliu greičiu). Šie reguliatoriai skirti 1 fazės varikliams valdyti. Dūmų šalinimo funkciją taip pat galima įjungti per skaitmeninį įėjimą.
Elektroniniai ventiliatoriaus greičio reguliatoriai kintamam greičio valdymui
Toliau pateikti ventiliatoriaus greičio reguliatoriai turi skaitmeninį įėjimą, skirtą nuotoliniu būdu įjungti arba išjungti variklį (ON/OFF):
ITRS9 serija – tai kintamo greičio ventiliatoriaus reguliatoriai, skirti 1 fazės (1F) varikliams. Variklis įsibėgėja naudojant momentinio paleidimo (kick start) arba švelnaus paleidimo (soft start) režimą. Variklis gali būti įjungiamas naudojant integruotą ON/OFF jungiklį arba per skaitmeninį įėjimą.
TK temperatūros stebėjimo funkcija išjungia variklį, jei aptinkamas jo perkaitimas. Tokiu atveju aktyvuojamas aliarmas, informuojantis apie variklio veikimo sutrikimus.
Dažnio keitikliai
Dažnio keitikliai – tai kintamo greičio reguliatoriai. Jie turi kelis skaitmeninius įėjimus ir daugybę valdymo galimybių. Naudojant analoginį įėjimą galima reguliuoti variklio greitį.
Dažnio keitikliai – tai kintamo greičio reguliatoriai. Jie turi kelis skaitmeninius įėjimus ir daugybę valdymo galimybių. Naudojant analoginį įėjimą galima reguliuoti variklio greitį.
Galimi modeliai, skirti montuoti ant sienos arba ant DIN bėgelio elektros spintoje.
FI-E11 serija skirta 1 fazės (1F) varikliams valdyti, o FI-E44 serija – 3 fazių (3F) varikliams valdyti.
Proporcinis valdymas
Pagrindinis proporcinio valdymo privalumas – nuolatinis prisitaikymas prie esamo poreikio. Užuot tiesiog visiškai įsijungusi arba išsijungusi, sistema palaipsniui reguliuoja savo veikimą. Tai reiškia, kad kiekvienu momentu užtikrinamas būtent toks vėdinimo intensyvumas, kokio tuo metu reikia. Dėl to oro kokybė išlieka daug stabilesnė, išvengiama didelių svyravimų, tokių kaip staigus tvankumo pojūtis arba per stiprus oro srautas.
Proporcinis valdymas užtikrina aukštesnį komforto lygį. Kadangi sistema neįsijungia ir neišsijungia staigiai, o sklandžiai reguliuoja savo veikimą, naudotojai patiria mažiau triukšmo ir oro srautų keliamo diskomforto. Vėdinimo sistema veikia fone beveik nepastebimai, o patalpose išlieka malonus mikroklimatas.
Kitas svarbus privalumas – energijos efektyvumas. Kadangi sistema veikia intensyviau tik tada, kai to iš tikrųjų reikia, sunaudojama mažiau energijos nei naudojant sistemą, kuri dažnai veikia maksimaliu pajėgumu. Tai taikoma tiek ventiliatoriaus elektros energijos sąnaudoms, tiek šilumos nuostolių mažinimui dėl perteklinio vėdinimo. Ilgainiui tai gali lemti pastebimą energijos taupymą.
Be to, proporcinis valdymas prisideda prie ilgesnio įrangos eksploatavimo laiko. Kadangi sistema rečiau staigiai persijungia tarp įjungimo ir išjungimo režimų, mažiau apkraunami tokie komponentai kaip varikliai ir jungikliai. Tai sumažina nusidėvėjimą ir gedimų riziką.
Todėl proporcinis valdymas ypač tinka aplinkose, kuriose sąlygos nuolat keičiasi, pavyzdžiui, biuruose, klasėse ar gyvenamosiose patalpose, kuriose žmonių skaičius nuolat kinta. Tokiose situacijose sistema automatiškai prisitaiko prie naudojimo intensyvumo ir nereikalauja žmogaus įsikišimo. Taip viename sprendime suderinamas komfortas, efektyvumas ir paprastas naudojimas.
Tipinis pritaikymo pavyzdys – CO₂ koncentracijos patalpoje matavimas naudojant CO₂ jutiklį su analoginiu išėjimo signalu. Naudojant šį analoginį signalą, vėdinimo sistema gali būti valdoma proporcingai. Kai uždaroje patalpoje susirenka daugiau žmonių, CO₂ koncentracija greitai didėja. Dėl to jutiklio analoginis išėjimo signalas taip pat didėja. Atitinkamai didinamas ir vėdinimo intensyvumas. Dėl papildomo šviežio oro tiekimo CO₂ lygis patalpoje vėl sumažėja ir susidaro pusiausvyra, užtikrinanti gerą oro kokybę.
Panašus pritaikymo pavyzdys – vėdinimo valdymas pagal santykinės drėgmės jutiklio signalą. Jei negalima naudoti patalpos jutiklio, galima naudoti oro kanale montuojamą jutiklį. Tokį jutiklį geriausia montuoti ištraukiamame oro kanale, nes jis leidžia įvertinti patalpos oro kokybę. Didėjant santykinės drėgmės reikšmei, jutiklio analoginis signalas didėja, todėl didinamas ventiliatoriaus greitis. Dėl papildomo vėdinimo santykinė drėgmė patalpoje mažėja, kol pasiekiama pusiausvyra.
Proporcinis variklių valdymas
Kaip ir ON/OFF valdymo atveju, variklio įjungimas ir išjungimas atliekamas naudojant ON/OFF signalą, prijungtą prie ventiliatoriaus greičio reguliatoriaus skaitmeninio įėjimo. Kai šis kontaktas uždaromas, greičio reguliatorius gauna paleidimo komandą ir ventiliatorius pradeda suktis. Kai kontaktas atidaromas, variklis pereina į sustabdymo arba budėjimo režimą. Tai yra ankstesniame skyriuje aprašytas paleidimo / sustabdymo valdymas.
Dabar žengiame dar vieną žingsnį. Kai ventiliatorius veikia, jis gali suktis lėtai arba greitai. Be to, galima reguliuoti ir jo greitį. Todėl, be paleidimo / sustabdymo komandos, reikalingas papildomas valdymo signalas – šiuo atveju proporcinis arba analoginis valdymo signalas.
Šis analoginis signalas perduoda ventiliatoriaus greičio reguliatoriui (arba EC varikliui), kokiu greičiu turi suktis variklis. Analoginis signalas – tai nuolatinis elektrinis signalas, kuris atspindi kintamas reikšmes tarp minimalios ir maksimalios vertės. Analoginiai signalai naudojami perduoti nustatytą reikšmę iš vieno įrenginio į kitą. Juos galima įsivaizduoti kaip tam tikrą dviejų įrenginių tarpusavio bendravimo kalbą.
Yra daug analoginių valdymo signalų tipų: variklio greičiui nustatyti dažnai naudojami 0–10 V signalas, 0–20 mA signalas, PWM signalas arba ryšio protokolai, tokie kaip Modbus RTU. Kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų.
Elektroniniai ventiliatoriaus greičio reguliatoriai kintamam greičio valdymui
EVS-1 serija – tai kintamo greičio reguliatoriai, skirti 1 fazės (1F) varikliams. Jie turi skaitmeninį įėjimą, skirtą nuotoliniam variklio paleidimui ir sustabdymui. Naudojant analoginį įėjimą galima reguliuoti ventiliatoriaus greitį. Korpusas pritaikytas montuoti ant sienos.
EVSS1 serija – tai kintamo greičio reguliatoriai, skirti 1 fazės (1F) varikliams. Kaip ir EVS1 serijos reguliatoriai, jie turi skaitmeninį įėjimą, skirtą nuotoliniam variklio paleidimui ir sustabdymui. Naudojant analoginį įėjimą galima reguliuoti ventiliatoriaus greitį. Be to, jie turi TK įėjimą, skirtą variklio temperatūrai stebėti. Aptikus variklio perkaitimą, sistema sustabdoma ir aktyvuojamas aliarmas. Korpusas pritaikytas montuoti ant sienos.
MVS-1 serija – tai kintamo greičio reguliatoriai, skirti 1 fazės (1F) varikliams. Jie turi skaitmeninį įėjimą, skirtą nuotoliniam variklio paleidimui ir sustabdymui. Naudojant analoginį įėjimą galima reguliuoti ventiliatoriaus greitį. Korpusas pritaikytas montuoti ant DIN bėgelio elektros spintoje.
MVSS1 serija – tai kintamo greičio reguliatoriai, skirti 1 fazės (1F) varikliams. Kaip ir MVS1 serijos reguliatoriai, jie turi skaitmeninį įėjimą, skirtą nuotoliniam variklio paleidimui ir sustabdymui. Naudojant analoginį įėjimą galima reguliuoti ventiliatoriaus greitį. Be to, jie turi TK įėjimą, skirtą variklio temperatūrai stebėti. Aptikus variklio perkaitimą, sistema sustabdoma ir aktyvuojamas aliarmas. Korpusas pritaikytas montuoti ant DIN bėgelio elektros spintoje.
TVSS5 serija – tai kintamo greičio reguliatoriai, skirti 3 fazių (3F) varikliams. Jie turi skaitmeninį įėjimą, skirtą nuotoliniam variklio paleidimui ir sustabdymui. Naudojant analoginį įėjimą galima reguliuoti ventiliatoriaus greitį. Be to, jie turi TK įėjimą, skirtą variklio temperatūrai stebėti. Aptikus variklio perkaitimą, sistema sustabdoma ir aktyvuojamas aliarmas. Korpusas pritaikytas montuoti ant DIN bėgelio elektros spintoje.
Dažnio keitikliai
Dažnio keitikliai – tai kintamo greičio reguliatoriai. Jie turi kelis skaitmeninius įėjimus ir daugybę valdymo galimybių. Naudojant analoginį įėjimą galima reguliuoti variklio greitį.
Galimi modeliai, skirti montuoti ant sienos arba ant DIN bėgelio elektros spintoje.
FI-E11 serija skirta 1 fazės (1F) varikliams valdyti, o FI-E44 serija – 3 fazių (3F) varikliams valdyti.
Kaip sukurti valdymo signalą?
Analoginis arba skaitmeninis įėjimas
Analoginis arba skaitmeninis įėjimas
Skaitmeninį valdymo signalą galima sukurti naudojant paprastą jungiklį arba relę. Jungiklis gali būti naudojamas įrenginiui rankiniu būdu įjungti arba išjungti. Relė – tai jungiklis, kuris valdomas ne rankiniu būdu, o elektros signalu. Kai į relę perduodamas nedidelės galios elektrinis signalas, ji įjungia arba išjungia kitą elektros grandinę.
Jutiklis su reliniu išėjimu perjungia relę, kai pasiekiama tam tikra nustatyta reikšmė (pavyzdžiui, temperatūra, CO koncentracija ir pan.). Tokiu būdu jutiklis gali, pavyzdžiui, įjungti ventiliatorių, kai pasiekiamas nustatytas CO lygis. Ventiliatorius veiks maksimaliu greičiu tol, kol CO koncentracija vėl sumažės iki normalaus lygio. Kai CO koncentracija nukris žemiau nustatytos ribos, relė išsijungs ir ventiliatorius sustos.
Analoginis valdymo signalas naudojamas ventiliatoriaus greičiui nustatyti. Jis nėra tik dviejų būsenų – įjungta arba išjungta. Naudojant analoginį signalą galima perduoti tam tikrą reikšmę arba dydį. Analoginis signalas dažniausiai gaunamas iš jutiklio arba potenciometro.
Potenciometras gali būti naudojamas rankiniam ventiliatoriaus greičio reguliavimui. Sukant reguliavimo rankenėlę, sukuriamas 0–10 V signalas, kuriuo valdomas ventiliatoriaus greitis. Jutikliai dažniausiai matuoja temperatūrą, santykinę drėgmę, CO₂ koncentraciją arba oro kokybę. Jutiklis išmatuotą reikšmę paverčia analoginiu signalu – pagal nutylėjimą dažniausiai 0–10 V signalu.
Jutiklio ir ventiliatoriaus greičio reguliatoriaus derinys leidžia reguliuoti ventiliatoriaus greitį pagal realų poreikį. Pagal poreikį valdoma vėdinimo sistema automatiškai reguliuoja tiekiamo šviežio oro kiekį pagal faktines sąlygas, pavyzdžiui, patalpoje esančių žmonių skaičių arba oro užterštumo lygį.
Pagrindinis tokio valdymo privalumas – energijos efektyvumas, nes sistema didina vėdinimo intensyvumą tik tada, kai to reikia, o ne nuolat veikia maksimaliu pajėgumu. Tai sumažina eksploatacines išlaidas, nes ventiliatoriams, šildymo ir vėsinimo sistemoms nereikia dirbti intensyviai mažo poreikio laikotarpiais.
Kartu gerinama ir patalpų oro kokybė, nes padidėjus teršalų arba anglies dioksido kiekiui automatiškai tiekiama daugiau šviežio oro. Be to, tokia sistema padeda prailginti įrangos eksploatavimo laiką, nes įrenginiai patiria mažesnę nuolatinę apkrovą.
Apibendrinant, pagal poreikį valdoma vėdinimo sistema sukuria efektyvesnę, ekonomiškesnę ir komfortiškesnę patalpų aplinką, nes reaguoja į realias sąlygas, o ne veikia pastoviu režimu.
Šie jutikliai turi analoginį išėjimą ir gali būti naudojami ventiliatoriaus greičiui valdyti:
Temperatūros ir santykinės drėgmės jutikliai
Anglies dioksido (CO₂) jutikliai
Anglies monoksido (CO) jutikliai
Temperatūros ir santykinės drėgmės jutikliai
Anglies dioksido (CO₂) jutikliai
Anglies monoksido (CO) jutikliai
Kaip atlikti ON/OFF valdymą naudojant 0–10 V signalą?
Analoginio signalo keitiklis į relės signalą
Analoginio signalo keitiklis į relės signalą
Šis klausimas gali kilti tuomet, kai įrengiamas jutiklis su 0–10 V išėjimu, tačiau ventiliatorių reikia valdyti ON/OFF principu. Tokiu atveju sprendimą siūlo ARM serijos moduliai.
ARM modulis analoginį signalą paverčia reliniu išėjimu. Iš čia ir kilęs pavadinimas: Analoginis–relės modulis (Analogue to Relay Module). Jutiklio analoginį signalą galima prijungti prie ARM modulio. Jame galima nustatyti perjungimo tašką. Kai tik pasiekiama nustatyta reikšmė, ARM modulio relinis išėjimas persijungia.
Pavyzdys:
Tarkime, kad minimali matuojama temperatūra yra 0 °C, o maksimali – 50 °C. Temperatūros jutiklio analoginis išėjimo signalas kinta nuo 0 iki 10 V, kur 0 V atitinka 0 °C, o 10 V – 50 °C.
Kai išmatuota temperatūra yra 25 °C, analoginis išėjimo signalas bus 5 V. Kitaip tariant, analoginis signalas kinta pagal tiesinę priklausomybę – jis proporcingai didėja kylant temperatūrai.
Tipinis pritaikymo pavyzdys – aušinimo sistemos įjungimas. Šiuo atveju aušinimas reikalingas tik tada, kai temperatūra pakyla virš 25 °C. Tai reiškia, kad aušinimo sistema turi būti įjungta tuo momentu, kai temperatūra pasiekia 25 °C.
Jei ARM modulio perjungimo taškas nustatomas ties 5 V (25 °C), pasiekus šią temperatūrą relės kontaktas persijungs. Aušinimo sistema gali būti įjungta naudojant šį relės kontaktą.