Patalpų oro kokybės svarba
Šiais laikais vis daugiau laiko praleidžiame patalpose. Kai kurie tyrimai rodo, kad vidutiniškai 90 % laiko praleidžiame patalpose! Namai ir pastatai yra geriau apšiltinti, siekiant taupyti energiją. Geresnė namų izoliacija ir sandarumas sukuria poreikį juos geriau vėdinti. Juk vėdinimas yra būtinas norint kontroliuoti patalpų oro kokybę. Patalpų oras, kuriuo kvėpuojame, yra svarbus ne tik gyventojų komfortui ir susikaupimui. Jis taip pat daro tiesioginį poveikį mūsų sveikatai. Žinoma, ilgalaikėje perspektyvoje. Tipiniai nusiskundimai, kuriuos sukelia ilgalaikis prastos oro kokybės poveikis, yra nuo galvos skausmo, akių, nosies ir gerklės dirginimo iki rimtų ligų, tokių kaip kvėpavimo takų ligos, širdies ligos ir vėžys. Todėl nereikėtų nuvertinti patalpų oro kokybės stebėjimo ir optimizavimo svarbos. Gerai prižiūrima vėdinimo sistema pašalina kenksmingas medžiagas iš patalpų oro ir pakeičia jas filtruotu, grynu lauko oru.
Šiais laikais vis daugiau laiko praleidžiame patalpose. Kai kurie tyrimai rodo, kad vidutiniškai 90 % laiko praleidžiame patalpose! Namai ir pastatai yra geriau apšiltinti, siekiant taupyti energiją. Geresnė namų izoliacija ir sandarumas sukuria poreikį juos geriau vėdinti. Juk vėdinimas yra būtinas norint kontroliuoti patalpų oro kokybę. Patalpų oras, kuriuo kvėpuojame, yra svarbus ne tik gyventojų komfortui ir susikaupimui. Jis taip pat daro tiesioginį poveikį mūsų sveikatai. Žinoma, ilgalaikėje perspektyvoje. Tipiniai nusiskundimai, kuriuos sukelia ilgalaikis prastos oro kokybės poveikis, yra nuo galvos skausmo, akių, nosies ir gerklės dirginimo iki rimtų ligų, tokių kaip kvėpavimo takų ligos, širdies ligos ir vėžys. Todėl nereikėtų nuvertinti patalpų oro kokybės stebėjimo ir optimizavimo svarbos. Gerai prižiūrima vėdinimo sistema pašalina kenksmingas medžiagas iš patalpų oro ir pakeičia jas filtruotu, grynu lauko oru.
Per didelis vėdinimas neturi neigiamos įtakos patalpų oro kokybei. Per didelio vėdinimo trūkumas yra nereikalingas energijos suvartojimas. Šis energijos suvartojimas susideda iš elektros energijos ir šiluminės energijos. Kuo didesnis ventiliatoriaus greitis, tuo daugiau elektros energijos jis sunaudoja. Dauguma ventiliatorių turi kvadratinę sukimo momento kreivę. Tai reiškia, kad net ir nedidelis ventiliatoriaus greičio sumažinimas gali žymiai sutaupyti energijos.
Be to, yra ir šiluminė energija. Kai į namą įleidžiamas šaltas lauko oras, o šiltas, panaudotas oras pašalinamas iš namo, prarandama šiluma (šiluminė energija). Dėl šiuolaikinių vėdinimo sistemų su didelio efektyvumo šilumokaičiais šie nuostoliai yra nereikšmingi. Tolesnis optimizavimas galimas kontroliuojant oro tūrio srautus (reguliuojant ventiliatoriaus greitį). ŠVOK jutikliai stebi patalpų oro kokybę. Remiantis šiais matavimais, galima optimizuoti ventiliatoriaus greitį. Tokiu būdu gryno oro tiekimą galima valdyti pagal poreikį, o gerą patalpų oro kokybę galima derinti su energijos vartojimo efektyvumu. Yra daug skirtingų patalpų oro kokybės matavimo būdų. Patalpų erdvės pobūdis dažnai lemia, kokio tipo jutiklis reikalingas optimaliai oro kokybei palaikyti.
Temperatūra ir drėgmė yra pagrindiniai parametrai
Temperatūra ir drėgmė tiesiogiai veikia mūsų komforto jausmą. Nei šalta, drėgna aplinka, nei sausas, šiltas kambarys nesuteikia mums komforto. Priklausomai nuo mūsų veiklos, patogiausiai jausimės kambaryje, kurio temperatūra yra nuo 20 iki 25 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 60 %. Kasdienės veiklos, tokios kaip maisto gaminimas, prausimasis duše, skalbinių džiovinimas ir kt., metu į namus patenka daug drėgmės. Kai pastatas gerai izoliuotas ir sandarus, šiai drėgmei sunku pasišalinti. Per didelė drėgmė pastate yra ne tik mūsų komforto jausmo problema. Ji kenkia pastato konstrukcijai ir padidina pelėsio susidarymo riziką. Pelėsio susidarymas kenkia gyventojų sveikatai. Pelėsio sporų įkvėpimas padidina minėtų ligų riziką, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.
Temperatūra ir drėgmė tiesiogiai veikia mūsų komforto jausmą. Nei šalta, drėgna aplinka, nei sausas, šiltas kambarys nesuteikia mums komforto. Priklausomai nuo mūsų veiklos, patogiausiai jausimės kambaryje, kurio temperatūra yra nuo 20 iki 25 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 60 %. Kasdienės veiklos, tokios kaip maisto gaminimas, prausimasis duše, skalbinių džiovinimas ir kt., metu į namus patenka daug drėgmės. Kai pastatas gerai izoliuotas ir sandarus, šiai drėgmei sunku pasišalinti. Per didelė drėgmė pastate yra ne tik mūsų komforto jausmo problema. Ji kenkia pastato konstrukcijai ir padidina pelėsio susidarymo riziką. Pelėsio susidarymas kenkia gyventojų sveikatai. Pelėsio sporų įkvėpimas padidina minėtų ligų riziką, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.
Santykinė oro drėgmė yra vandens garų kiekio ore ir maksimalaus vandens garų kiekio, kuris gali būti ore, santykis. Ši maksimali vertė nustatoma pagal temperatūrą. Santykinė oro drėgmė išreiškiama %. Kuo šiltesnis oras, tuo daugiau vandens garų jis gali sugerti. Kai šiltas (patalpų) oras liečiasi su šaltu paviršiumi, pavyzdžiui, langu, susidaro kondensatas. Temperatūra, kurioje susidaro kondensatas, yra rasos taško temperatūra arba rasos taškas (išreikštas °C). Todėl vėdinimo sistema turi užtikrinti, kad santykinė oro drėgmė išliktų komforto ribose. Paprastai tai yra nuo 35 iki 60 %. Be to, reikia užtikrinti, kad patalpų temperatūra visada būtų aukštesnė už rasos tašką. Kai patalpų temperatūra yra žemesnė už rasos tašką, susidarys kondensatas ir kyla pelėsio susidarymo rizika.
Temperatūra, santykinė oro drėgmė ir rasos taškas yra svarbiausi gyventojų komforto parametrai. Į šiuos parametrus paprastai atsižvelgiama valdant vėdinimo sistemą. Dėl šios priežasties dauguma profesionalių ŠVOK jutiklių gali išmatuoti šiuos parametrus. Šie pagrindiniai ŠVOK jutikliai įrodo savo naudingumą, ypač drėgnose patalpose, tokiose kaip vonios kambariai ir virtuvės.
CO2 kaip žmogaus veiklos patalpose rodiklis
Gera ventiliacija ne tik palaiko drėgmės pusiausvyrą, bet ir neleidžia kenksmingoms medžiagoms bei dujoms kauptis patalpų ore. Vienos iš šių dujų yra CO2 arba anglies dioksidas. Įprasta koncentracija CO2 žmonėms nėra kenksmingas. Jis netgi yra vienas iš 5 pagrindinių mūsų atmosferos komponentų po azoto, deguonies, vandens garų ir argono. Augalai negali augti be CO2. Esant didesnėms koncentracijoms, CO2 yra mažiau nekenksmingas. Kai CO2 koncentracija patalpų ore tampa per didelė, atsiranda mieguistumo, susikaupimo praradimo ir vėliau galvos skausmų skundai.
Gera ventiliacija ne tik palaiko drėgmės pusiausvyrą, bet ir neleidžia kenksmingoms medžiagoms bei dujoms kauptis patalpų ore. Vienos iš šių dujų yra CO2 arba anglies dioksidas. Įprasta koncentracija CO2 žmonėms nėra kenksmingas. Jis netgi yra vienas iš 5 pagrindinių mūsų atmosferos komponentų po azoto, deguonies, vandens garų ir argono. Augalai negali augti be CO2. Esant didesnėms koncentracijoms, CO2 yra mažiau nekenksmingas. Kai CO2 koncentracija patalpų ore tampa per didelė, atsiranda mieguistumo, susikaupimo praradimo ir vėliau galvos skausmų skundai.
Be ventiliacijos sistemos CO2 koncentracija uždaroje erdvėje gali labai greitai padidėti. Kuo daugiau žmonių yra patalpoje ir kuo daugiau fizinio aktyvumo, tuo greičiau didės CO2 koncentracija. Mūsų organizme maistas, kuriame yra anglies, yra „sudeginamas“ ir paverčiamas energija. Šis metabolinis degimo procesas išskiria CO2. Tada mes iškvepiame šį anglies dioksidą. Todėl CO2 koncentracijos patalpų ore matavimas suteikia svarbios informacijos apie patalpos užimtumo lygį ir apie papildomo gryno oro tiekimo poreikį.
CO2 koncentracija uždaroje erdvėje taip pat rodo aerozolių kiekio ore riziką. Aerozoliai gali platinti virusus. Tai maži lašeliai, kurie išsiskiria kosint, čiaudint ar kalbant. Kai kiti žmonės įkvepia šių lašelių arba jų patenka į burną, nosį ar akis per rankas, jie gali užsikrėsti virusu. Kad gyventojai jaustųsi patogiai ir išvengtų mieguistumo bei koncentracijos praradimo, rekomenduojama palaikyti CO2 lygį žemiau 800 ppm, užtikrinant pakankamą gryno oro tiekimą.
CO2 jutikliai gerai parodo kambario užimtumo lygį, nes CO2 koncentracija koreliuoja su žmogaus veikla. Todėl šio tipo jutikliai daugiausia naudojami patalpose, kuriose užimtumo lygis labai svyruoja. Kuo didesnė aptikta CO2 koncentracija, tuo didesnis žmogaus aktyvumas ir tuo daugiau reikia vėdinimo. Už CO2 susidarymą atsakinga ne tik žmonių ir gyvūnų medžiagų apykaita. Be žmogaus veiklos, yra ir daug kitų CO2 susidarymo šaltinių. CO2 taip pat susidaro (visiškai) deginant iškastinį kurą. Todėl CO2 koncentracija lauko ore priklauso nuo regiono. Miesto aplinkoje jis bus didesnis nei kaimo aplinkoje. Įprasta CO2 koncentracija lauko ore yra apie 450 ppm.
Kaip CO2 lygis gali išlikti daugiau ar mažiau pastovus, kai žmonės ir gyvūnai šimtmečius vaikšto aplinkui, o tai gamina CO2? Pati gamta užtikrina, kad CO2 būtų pašalinamas iš atmosferos. Medžiai ir augalai fotosintezės proceso metu CO2 paverčia anglimi ir deguonimi. Anglį augalai naudoja augimui. Patys medžiai ir augalai daugiausia sudaryti iš anglies. Deguonį medžiai ir augalai išskiria į atmosferą. Vandenynai taip pat sugeria CO2 iš oro. Anglies dioksidas pirmiausia sugeriamas viršutiniuose vandenyno sluoksniuose, o paskui nugrimzta į didesnius gylius, kur kriliai, planktonas ir jūros dumbliai jį paverčia atgal į anglį ir deguonį. Tačiau šie procesai užtrunka ilgai. Pasaulinio gyventojų skaičiaus augimo ir nuolat didėjančios industrializacijos derinys sutrikdo šią natūralią pusiausvyrą. Žmogaus veikla išskiria daug daugiau CO2 nei maksimali gamtos absorbcijos galia. Papildomos CO2 molekulės, kurios išlieka atmosferoje, sugeria infraraudonąją spinduliuotę – dar vadinamą šilumos spinduliuote – ir dalį jos siunčia atgal į Žemę. Dėl to žemė pamažu vis labiau šyla.
LOJ kaip patalpų oro kokybės matas
LOJ arba lakieji organiniai junginiai yra bendras cheminių medžiagų, kurios gali būti gyvenamojoje aplinkoje, grupės pavadinimas. Tai lakūs arba greitai garuojantys produktai, turintys vieną ar daugiau anglies atomų (organinės medžiagos). Tipiški pavyzdžiai: benzenas, etilenglikolis, formaldehidas, metileno chloridas, tetrachloretilenas, toluenas, ksilenas ir butadienas. Šių cheminių medžiagų galima rasti namų aplinkoje valymo priemonėse, kvepaluose, dažų tirpikliuose ir plaukų lako balionėlių propelente. LOJ taip pat randama kvepalų gaivikliuose, statybinėse medžiagose ir cigarečių dūmuose. Tipiškas naujų baldų ar naujo automobilio kvapas gali sukelti malonų pojūtį. Iš tikrųjų tai yra lakiųjų organinių junginių mišinys. Atvirame ore LOJ koncentracija paprastai yra gana maža. Judriuose keliuose ir miestuose galima išmatuoti didesnę LOJ koncentraciją, dažniausiai dėl išmetamųjų dujų. Šių medžiagų poveikis ir kenksmingumas yra labai įvairūs.
LOJ arba lakieji organiniai junginiai yra bendras cheminių medžiagų, kurios gali būti gyvenamojoje aplinkoje, grupės pavadinimas. Tai lakūs arba greitai garuojantys produktai, turintys vieną ar daugiau anglies atomų (organinės medžiagos). Tipiški pavyzdžiai: benzenas, etilenglikolis, formaldehidas, metileno chloridas, tetrachloretilenas, toluenas, ksilenas ir butadienas. Šių cheminių medžiagų galima rasti namų aplinkoje valymo priemonėse, kvepaluose, dažų tirpikliuose ir plaukų lako balionėlių propelente. LOJ taip pat randama kvepalų gaivikliuose, statybinėse medžiagose ir cigarečių dūmuose. Tipiškas naujų baldų ar naujo automobilio kvapas gali sukelti malonų pojūtį. Iš tikrųjų tai yra lakiųjų organinių junginių mišinys. Atvirame ore LOJ koncentracija paprastai yra gana maža. Judriuose keliuose ir miestuose galima išmatuoti didesnę LOJ koncentraciją, dažniausiai dėl išmetamųjų dujų. Šių medžiagų poveikis ir kenksmingumas yra labai įvairūs.
Kartais galite užuosti didelę LOJ koncentraciją (pvz., dažų kvapą), tačiau kenksmingos koncentracijos taip pat gali būti nepastebimos. Poveikis gyventojų sveikatai priklauso nuo LOJ pobūdžio, įkvėpto kiekio ir poveikio trukmės. Trumpalaikis didelės LOJ koncentracijos poveikis, pavyzdžiui, dažant arba naudojant valymo priemones, gali sukelti galvos svaigimą, pykinimą, susikaupimo problemas ir akių bei kvėpavimo takų dirginimą. Šis poveikis yra laikinas. OPS arba organinis psichosindromas yra žinoma ilgalaikio ar pakartotinio didelės LOJ koncentracijos poveikio profesionaliems dažytojams pasekmė. Tai pasireiškia įvairiomis psichinėmis ir atminties problemomis. Tokiu būdu padaryta žala yra nuolatinė. Esant įprastoms LOJ koncentracijoms gyvenamojoje aplinkoje, poveikis yra mažiau akivaizdus. Dažnai trumpuoju laikotarpiu nebūna jokių nusiskundimų ir nejaučiamas LOJ kvapas.
LOJ yra lakūs, todėl laikui bėgant jų koncentracija mažės. Šis laikotarpis priklauso nuo šaltinio ir LOJ koncentracijos. Naujos statybos ir renovacijos darbai, taip pat kilimas ar nauja sofa paprastai laikinai padidina LOJ koncentraciją patalpų ore. Tokiu atveju pirmaisiais mėnesiais rekomenduojama papildomai vėdinti patalpas. LOJ naudojimas patalpose turėtų būti kuo labiau apribotas, atsižvelgiant į jų neigiamą poveikį patalpų oro kokybei. Esant didesnei LOJ koncentracijai, sprendimas yra papildomas vėdinimas. Iš principo LOJ jutiklius galima naudoti visuose kambariuose. Ypač ploviklių laikymo vietose ir vonios kambariuose LOJ jutiklis yra akivaizdus pasirinkimas.
Toksiškų dujų aptikimas CO ir SND jutikliais
Anglies monoksidas (CO) yra bespalvės, bekvapės ir beskonės dujos. Tai itin pavojingos dujos. CO susidaro, kai iškastinis kuras (anglis, dujos, mazutas, mediena, granulės, nafta ir kt.) deginamas nevisiškai arba prastai. Todėl CO gali susidaryti tik ten, kur yra liepsnos, ir patalpoje, kurioje yra šildymo prietaisas. CO yra šiek tiek lengvesnis už orą, tačiau skirtumas yra toks mažas, kad praktiškai CO paprastai visiškai susimaišo su įprastu oru uždarose patalpose. Todėl jis kartais vadinamas tyliuoju žudiku. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) taiko maksimalią 6 ppm ribą nuolatiniam poveikiui. Esant 1 valandos per dieną poveikiui, ji padidėja iki 26 ppm.
Anglies monoksidas (CO) yra bespalvės, bekvapės ir beskonės dujos. Tai itin pavojingos dujos. CO susidaro, kai iškastinis kuras (anglis, dujos, mazutas, mediena, granulės, nafta ir kt.) deginamas nevisiškai arba prastai. Todėl CO gali susidaryti tik ten, kur yra liepsnos, ir patalpoje, kurioje yra šildymo prietaisas. CO yra šiek tiek lengvesnis už orą, tačiau skirtumas yra toks mažas, kad praktiškai CO paprastai visiškai susimaišo su įprastu oru uždarose patalpose. Todėl jis kartais vadinamas tyliuoju žudiku. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) taiko maksimalią 6 ppm ribą nuolatiniam poveikiui. Esant 1 valandos per dieną poveikiui, ji padidėja iki 26 ppm.
Žmonių organizme hemoglobinas, raudonųjų kraujo kūnelių dažiklis, perneša deguonį iš plaučių į ląsteles. CO afinitetas hemoglobinui yra 210–260 kartų didesnis nei deguonies. Net ir esant mažoms koncentracijoms, CO prisijungs prie hemoglobino, o ne prie deguonies. Tai sutrikdo deguonies transportavimą į ląsteles ir sukelia deguonies trūkumą. Mažos CO koncentracijos poveikis iš pradžių bus atpažįstamas pagal pykinimo, galvos svaigimo ir galvos skausmo simptomus. Nukentėjusysis jaučiasi silpnas ir lengvai dusulys esant vidutiniam fiziniam krūviui. Laikui bėgant, nukentėjusysis praranda sąmonę ir, jei neatvyksta pagalba, miršta. Savaime suprantama, kad toksiškos dujos, tokios kaip anglies monoksidas, turi būti kuo greičiau pašalintos iš pastato. Kai tik aptinkamos šios dujos, reikia tiekti pakankamai gryno oro.
Ne mažiau svarbu matuoti ir kitas pavojingas dujas, tokias kaip SND (suskystintos naftos dujos). SND yra labai degios ir sprogios, todėl uždarose patalpose, tokiose kaip požeminiai garažai, dujų nuotėkis gali kelti gaisro ar sprogimo pavojų. SND dažniausiai naudojamos kaip transporto priemonių kuras ir kaip šilumos šaltinis. Uždarose patalpose dujos gali nutekėti iš transporto priemonių ar sandėliavimo sistemų. SND lygio matavimas padeda anksti aptikti galimus nuotėkius ir leidžia stebėti potencialiai pavojingas koncentracijas.
Daugelyje jurisdikcijų galioja SND naudojimo ir laikymo viešosiose erdvėse taisyklės. Reguliarus SND lygio stebėjimas ir matavimas padeda užtikrinti šių taisyklių laikymąsi, taip sumažinant gaisrų ir sprogimų riziką.
SND yra tankesnės už orą, todėl jos linkusios kauptis šalia žemės, o ne kilti. Jutiklių išdėstymas arčiau žemės leidžia tiksliau aptikti SND nuotėkius, nes šiose vietose koncentracijos paprastai būna didžiausios. Tačiau nustatant jutiklių vietą būtina atsižvelgti į specifinį erdvės išdėstymą ir vėdinimo ypatybes. Pavyzdžiui, jei yra ventiliacijos kanalų ar ventiliatorių, kurie gali turėti įtakos dujų sklaidai, jutiklius gali tekti strategiškai išdėstyti, atsižvelgiant į šiuos veiksnius. Konsultacijos su saugos ekspertais arba inžinieriais, turinčiais patirties dujų aptikimo sistemų srityje, gali padėti užtikrinti efektyviausią išdėstymą.
Todėl CO ir SND jutikliai daugiausia naudojami automobilių stovėjimo aikštelėse arba techninėse zonose, kuriose įrengti šildymo prietaisai. Tokiose patalpose rekomenduojama naudoti CO2 jutiklius vėdinimui valdyti. CO ir SND jutikliai įspės jus apie pavojingas situacijas. Kai tik aptinkamos toksiškos dujos, reikia užtikrinti pakankamą vėdinimą, kad kuo greičiau būtų atkurta saugi patalpų oro kokybė.
Pagal poreikį valdomo vėdinimo privalumas
Kiekvienas pastato kambarys turi konkrečią paskirtį. Todėl kambarys retai naudojamas nuolat, dažniausiai ne visada tokiu pačiu intensyvumu. Pavyzdžiui, vonios kambarys paprastai naudojamas ryte ir vakare. Miegamieji – naktį. Kiekvienas pastato kambarys turi savo specifinį naudojimo ir užimtumo modelį. Vėdinimo sistema paprastai apskaičiuojama su per dideliu pajėgumu, kad piko metu ji galėtų tiekti papildomą gryną orą. Paprastai šie piko momentai sudaro tik ribotą viso ciklo dalį. Dažniausiai vėdinimo sistema gali veikti mažu greičiu. Kiekviename kambaryje įrengus tinkamus jutiklius ir valdant vėdinimo sistemą pagal šiuos matavimus, galima optimizuoti patalpų oro kokybę ir tuo pačiu metu pasiekti didelį energijos taupymą. Papildomas privalumas yra tas, kad vėdinimo sistema, veikdama mažu greičiu, kelia mažiau triukšmo.
Kiekvienas pastato kambarys turi konkrečią paskirtį. Todėl kambarys retai naudojamas nuolat, dažniausiai ne visada tokiu pačiu intensyvumu. Pavyzdžiui, vonios kambarys paprastai naudojamas ryte ir vakare. Miegamieji – naktį. Kiekvienas pastato kambarys turi savo specifinį naudojimo ir užimtumo modelį. Vėdinimo sistema paprastai apskaičiuojama su per dideliu pajėgumu, kad piko metu ji galėtų tiekti papildomą gryną orą. Paprastai šie piko momentai sudaro tik ribotą viso ciklo dalį. Dažniausiai vėdinimo sistema gali veikti mažu greičiu. Kiekviename kambaryje įrengus tinkamus jutiklius ir valdant vėdinimo sistemą pagal šiuos matavimus, galima optimizuoti patalpų oro kokybę ir tuo pačiu metu pasiekti didelį energijos taupymą. Papildomas privalumas yra tas, kad vėdinimo sistema, veikdama mažu greičiu, kelia mažiau triukšmo.
Sentera taip pat siūlo išsamius sprendimus konkrečioms reikmėms, naudojant šiuos jutiklius. Visus mūsų siūlomus sprendimus galite peržiūrėti mūsų svetainės skyriuje Sprendimai. Norėdami gauti daugiau informacijos apie mūsų produktus ir sprendimus, susisiekite su bet kuriuo iš mūsų komandos narių.