EPBD 2024 atnaujinimas: prioritetas – patalpų oro kokybė ir vėdinimas
Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD) yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos teisės aktų, skirtų gerinti pastatų energinį efektyvumą visose ES valstybėse narėse. Tačiau naujausioje jos redakcijoje, greta energinio efektyvumo, kaip svarbūs prioritetai išskiriami patalpų oro kokybė ir vėdinimas. Nauji ir renovuojami pastatai privalės atitikti griežtesnius oro kokybės standartus, įskaitant CO₂ ir kietųjų dalelių stebėseną bei išmanias, pagal poreikį valdomas vėdinimo sistemas. Tai padės užtikrinti sveikesnius, išmanesnius ir energiškai efektyvesnius pastatus visoje Europoje. Valstybės narės turi perkelti direktyvą į nacionalinę ar regioninę teisę iki 2026 m. gegužės mėn. Pažvelkime iš arčiau į EPBD raidą:
Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD) yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos teisės aktų, skirtų gerinti pastatų energinį efektyvumą visose ES valstybėse narėse. Tačiau naujausioje jos redakcijoje, greta energinio efektyvumo, kaip svarbūs prioritetai išskiriami patalpų oro kokybė ir vėdinimas. Nauji ir renovuojami pastatai privalės atitikti griežtesnius oro kokybės standartus, įskaitant CO₂ ir kietųjų dalelių stebėseną bei išmanias, pagal poreikį valdomas vėdinimo sistemas. Tai padės užtikrinti sveikesnius, išmanesnius ir energiškai efektyvesnius pastatus visoje Europoje. Valstybės narės turi perkelti direktyvą į nacionalinę ar regioninę teisę iki 2026 m. gegužės mėn. Pažvelkime iš arčiau į EPBD raidą:
2002–2018: kelias į energiškai efektyvius pastatus
EPBD buvo pradėta taikyti dar 2002 m., po Kioto protokolo, siekiant mažinti CO₂ emisijas gerinant pastatų efektyvumą. Ji nustatė bendrą energinio naudingumo skaičiavimo sistemą, minimalius reikalavimus naujiems ir renovuojamiems pastatams, įvedė energinio naudingumo sertifikatus bei numatė reguliarias katilų ir oro kondicionavimo sistemų patikras.
Pirmą kartą direktyva peržiūrėta 2010 m., įvedant „beveik nulinės energijos pastatų“ koncepciją, o 2018 m. – siekiant padidinti renovacijos tempus ir suderinti tikslus su Europos 2050 m. klimato strategija.
ES pastatų sektorius: dar laukia daug darbo
Nepaisant didelių pastangų ir reguliavimo priemonių, Europos pastatų fondas vis dar yra labai neefektyvus, ypač senesni pastatai.
Skaičiai kalba patys už save:
• 85 % ES pastatų pastatyti iki 2000 m.
• 75 % pastatų yra energiškai neefektyvūs
• 40 % visos ES energijos sunaudojama pastatuose
• 33 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Europoje tenka pastatams
• 80 % energijos namuose sunaudojama šildymui, vėsinimui ir karštam vandeniui
Dar labiau nerimą kelia tai, kad metinis renovacijos tempas siekia tik apie 1 %, todėl esamu tempu pastatų dekarbonizacija užtruktų šimtmečius.
Europa juda teisinga kryptimi, tačiau dar tikrai nepakankamu greičiu.
2024 m. peržiūra: metas spartinti tempą
2024 m. gegužę ES priėmė reikšmingą EPBD atnaujinimą. Naujoji direktyva siekia, kad iki 2050 m. visi pastatai būtų neutralūs anglies dioksido atžvilgiu, ir nustato griežtesnius artimiausio laikotarpio tikslus. Valstybės narės turi ją perkelti į nacionalinę ar regioninę teisę iki 2026 m. gegužės.
2024 m. gegužę ES priėmė reikšmingą EPBD atnaujinimą. Naujoji direktyva siekia, kad iki 2050 m. visi pastatai būtų neutralūs anglies dioksido atžvilgiu, ir nustato griežtesnius artimiausio laikotarpio tikslus. Valstybės narės turi ją perkelti į nacionalinę ar regioninę teisę iki 2026 m. gegužės.
Pagrindiniai pokyčiai
Nulinės emisijos pastatai
Direktyvos taikymo sritis išplėsta – pereinama nuo beveik nulinės energijos pastatų prie visiškai nulinės emisijos pastatų. Nuo 2028 m. visi nauji viešieji pastatai turės būti nulinės emisijos, o nuo 2030 m. – visi nauji pastatai. Tai reiškia aukšto energinio efektyvumo derinimą su vietoje gaminama atsinaujinančia energija. Esami pastatai palaipsniui turės pasiekti nulinės emisijos lygį iki 2050 m.
Privaloma atsinaujinanti energija
Saulės energijos sistemos taps privalomos visuose naujuose pastatuose, viešuosiuose pastatuose ir atliekant dideles renovacijas. Daugelyje pastatų taip pat reikės įrengti fotovoltines ar saulės šilumines sistemas elektros energijai ar karštam vandeniui gaminti. Tai padės mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, mažins energijos sąnaudas ir prisidės prie bendrų Europos atsinaujinančios energijos tikslų.
Iškastinio kuro šildymo atsisakymas
Atnaujinta EPBD skatina palaipsniui atsisakyti iškastiniu kuru kūrenamų katilų. Nuo 2025 m. atskiri dujiniai ir naftos katilai nebegaus viešųjų subsidijų, taip skatinant šilumos siurblių, centralizuoto šildymo ir kitų mažo anglies pėdsako sprendimų diegimą. Kadangi vidutinė šildymo sistemų eksploatavimo trukmė yra apie 20 metų, ši priemonė skatina pastatų savininkus greičiau pereiti prie tvaresnių sprendimų.
Griežtesni renovacijos reikalavimai
Stiprinami nacionaliniai renovacijos planai, ypač orientuojantis į prasčiausiai veikiančius pastatus, siekiant užtikrinti sistemingą ir išmatuojamą energinio efektyvumo gerinimą. Renovacijos „pasai“ padės planuoti etapinius atnaujinimus, suteikdami aiškų veiksmų planą pastatų savininkams, kuriame prioritetas teikiamas energijos taupymui, patalpų oro kokybei ir ilgalaikiam tvarumui. Taip pat skatinamas integruotas požiūris – derinant izoliaciją, šildymo sistemų atnaujinimą, vėdinimo gerinimą ir atsinaujinančios energijos sprendimus siekiant maksimalaus efekto.
Patalpų oro kokybė ir vėdinimas: naujas prioritetas
Pirmą kartą atnaujintoje EPBD direktyvoje aiškiai įtraukiama patalpų aplinkos kokybė (IEQ), įskaitant patalpų oro kokybę (IAQ) ir vėdinimą, kaip vienas iš tikslų greta energinio efektyvumo. Direktyvoje apibrėžiama IEQ sąvoka ir reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų nacionalinius sveiko patalpų oro standartus.
Pagrindinės nuostatos:
IAQ stebėsena
Naujuose negyvenamuosiuose nulinės emisijos pastatuose privaloma įrengti oro kokybės jutiklius ir valdymo sistemas (pvz., CO₂ ir PM2.5 matuoklius), o esamuose pastatuose – juos įdiegti atliekant dideles renovacijas. Vėdinimas turės būti valdomas pagal poreikį: CO₂ koncentracija tampa efektyviu vėdinimo efektyvumo rodikliu.
Vėdinimo normos
Turi būti užtikrintas minimalus vėdinimo lygis, kad būtų išvengta nepakankamo oro keitimo. Pastatų projektai turi garantuoti pakankamą oro apykaitą (dažnai naudojant šilumos grąžinimo vėdinimo sistemas), kartu nešvaistant energijos.
Pastatų valdymo sistemos
EPBD plečia pastatų automatizavimo ir valdymo sistemų (BACS) reikalavimus. Iki 2029 m. pabaigos mažesnės sistemos (nuo 70 kW) turės būti aprūpintos BACS su IAQ stebėsena. Naujuose namuose bus privaloma naudoti išmanius termostatinius valdiklius ir hidraulinį balansavimą, siekiant optimizuoti oro srautus.
Išmanus pasirengimas
Naujoji direktyva skatina IoT ir dirbtinio intelekto taikymą IEQ srityje. Valstybės narės turi atsižvelgti į išmanumo pasirengimo rodiklius (SRI) ir užtikrinti, kad valdymo sistemos galėtų stebėti temperatūrą, drėgmę, vėdinimą ir teršalus. Praktikoje tai reiškia, kad pastatų valdytojai vis dažniau remsis skaitmeniniais jutikliais ir stebėsenos sprendimais, siekdami atitikti EPBD reikalavimus. Pavyzdžiui, CO₂ lygio stebėjimas ir palaikymas taps esminiu vėdinimo atitikties aspektu, o mažos emisijos statybinės medžiagos ir filtrai bus būtini siekiant sumažinti PM2.5 ir LOJ (VOC) kiekį.
Atnaujinta EPBD dar labiau nukreipia Europą sveikesnių ir išmanesnių pastatų link. Tačiau laikas spaudžia – valstybės narės privalo perkelti šiuos reikalavimus iki 2026 m. gegužės ir pradėti jų įgyvendinimą, įskaitant jutiklių diegimą, renovacijos planus ir pažangesnį vėdinimą.
Priemonės – nuo privalomų IAQ jutiklių iki pagal poreikį valdomo vėdinimo – rodo, kad Europos pastatų sektorius nuosekliai juda link žalesnės, sveikesnės ir atsparesnės ateities.
Sentera išmanūs sprendimai EPBD reikalavimams įgyvendinti
Siekiant atitikti besikeičiančius EPBD reikalavimus, būtina patikima patalpų oro kokybės ir vėdinimo stebėsena bei valdymas.
Siekiant atitikti besikeičiančius EPBD reikalavimus, būtina patikima patalpų oro kokybės ir vėdinimo stebėsena bei valdymas.
Sentera siūlo platų jutiklių, valdiklių ir HVAC sprendimų asortimentą, skirtą pagal poreikį valdomam vėdinimui ir pastatų automatizavimo bei valdymo sistemoms (BACS). Tai apima temperatūros, santykinės drėgmės, anglies dioksido (CO₂), oro kokybės (VOC), toksiškų dujų (CO, LPG) ir diferencialinio slėgio jutiklius, taip pat išmanius valdiklius bei IoT pagrįstas stebėsenos sistemas.
Šie sprendimai padeda užtikrinti atitiktį reikalavimams, kartu gerinant energinį efektyvumą ir patalpų komfortą. Griežtėjant reglamentams, tokių technologijų integracija taps esmine siekiant sveikesnių ir ateičiai pasirengusių pastatų.